Visi vaikai yra skirtingi: stori, ploni, bendraujantys ar užsisklende. Idealus variantas, tai, kad tandemas treneris + mokinys = rezultatas. Galima ilgai filosofuoti kas sudaro rezultatą (kaip jis atsispindi) – tai kūno linijų tobulumas ar sportiniai pasiekimai. Tačiau visi tėvai ir visi vaikai nori gauti maksimalų rezultatų. Jei kalbama apie figūrą – tai tokią, kaip pas Švarcenegerį, jei apie sportinį rezultatą – tai būti nemažiau, kaip sporto meistru. Ir tai teisinga, nes pirmais gyvenimo etapais vaiką skatina kažko siekti pirmiausia tėvų ambicijos.

Kiekvienas vaikas atėjęs į sporto salę iš principo yra pasiruošęs apmokymams. Apmokymams, bet ne rezultatų rodymui. O būtent rezultatas ir tampa tuo mato pagal, kurį sprendžiama apie viską: gabumus, charakterį, bendraamžių pagarbą, trenerio dėmesį. Jei jūsų vaikas, ne pats – pats geriausias, jį paprasčiausiai greitai pamiršta grupėje ir į visus jūsų klausimus atsakoma: “silpnokas, jūs namuose gal treniruoklį įsigykite“. O gal net ir du ir iš viso mokykite jį namie, kam tokį atvedėte? Už viso šito slypi vienas: treneris mėgsta dirbti jau su paruoštais mokiniais. Jis nepradės užsiminėti su eiliniu, atėjusiu iš gatvės vaiku. Be to, ir tas vaikas, greičiausiai, po poros užsiėmimų pas tokį trenerį grįš atgal į gatvę su tvirta nuostata: „na, ne sportininkas aš“.

Daug ką gali pasakyti esanti disciplina salėje. Jei treneris užsiėmęs su trimis mokiniais, o kiti palikti likimo valiai – tai tas variantas, kai pedagogas kreipia dėmesį tik į tuos, kurie bus jam reikalingi artėjančiose varžybose. Tai yra jis suinteresuotas tik savo pasiekimais, o vaikai, kurie pas jį sportuoja yra pamiršti.

Labai svarbus veiksnys yra grupės dydis. Perpildytoje grupėje galima užsiminėti dešimtmečius, bet meistriškumo lygis stovės vietoje.

Dar vienas nemalonumas, su kurio gali tekti susidurti, atvedus vaikų į sportinę sekciją – tai, trenerio artimųjų ir pažįstamų vaikai. Tokiais atvejais teisingausias sprendimas būtų pervesti vaiką pas kitą trenerį.

Reikėtų įžvalgiau žiūrėti ir į tėvus – sportininkus. Nes tai naudinga gali būti tik treneriui. Nes vaikai, kurių tėvai negali sau leisti, dėl savo užimtumo ar sveikatos, lydėti savo atžalų į visas treniruotes, gali jaustis nuskriaustais. O tėvams, kurie nori treniruotis kartu su savo vaikais, dažniausiai klubuose yra sudarytos specialios grupės.

Taigi, atvėrę duris, galime padaryti išvadą: užsiėmimų disciplina, draugiška atmosfera, nedidelės grupė, trenerio dėmėsis paskirstytas kiekvienam mokiniui tolygiai, nėra išskirtinių „favoritų“ ir „autsaiderių“ – tai yra tas, ko Jūs ieškote. Todėl galime drąsiai patikėti savo vaiką tokiam treneriui ir palinkėti abiems sėkmės.