Viskas prasidėjo nuo Sąjūdžio. Menama, kaip didžiuosiuose mitinguose vietoj įprastų draugovininkų minioje nardė jauni vaikinai - žaliaraiščiai, kurie budėjo ir dieną ir naktį, saugodami žurnalistų buveinę - Spaudos rūmus bei kitus objektus.

Pradžioje buvo daug dėmesio skiriama AT pirmininko V.Landsbergio apsaugai. Gal kiek būdavo ir persistengta. Buvo tarnybos pradžia. Trūko profesionalumo, tačiau nestigo entuziazmo, noro išmokti. Pamažu iš "Skydo" policininkų buvo perimta AT rūmų apsauga. Naująjį AT apsaugos skyrių lipdė architektas bei tuometinis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Artūras Skučas. Pasak A.Skučo, apie būtinybę saugoti valstybės vadovus, pirmasis prabilo Kovo 11-osios Akto signataro Algirdas Patackas. Pirmiausiai A.Skučas subūrė analizės grupę, kuri skaitė spaudą, ypač rusiška, o santraukas pateikdavo AT prezidiumo nariams. Netrukus, 1990 m. birželio 5 d. AT prezidiumo nutarimu, oficialiai buvo įkurtas AT apsaugos skyrius (ATAS) bei suformuoti jo padaliniai.

1990 m. birželio 8 d. AT prezidiumo nutarimu, A.Skučas buvo paskirtas AT AS'o vadovu.

1990 m. į parlamento apsaugą buvo priimami visi norintys. Dauguma jų čia atvedė patriotizmas. VAD senbuviai prisimena nesibaigiančius naujokų prašymus priimti į apsaugą ir leisti mirti už tėvynę. Tačiau tada niekas neišmanė, kaip saugoti asmenis ir pastatus, kur mokyti "apsauginius", sargybiniai buvo neginkluoti. Tuo metu veikė dvejopi įstatymai: tarybiniuose buvo rašoma, kad galima suimti AT „apsauginį“ už tai, kad šis turi ginklą. Tuo pat metu AT priiminėjo savo įstatymus. Žvelgiant iš šių dienų pozicijų, tuometinis asmens sargybinių darbas buvo kiek naivokas ir chaotiškas. Bet kitaip būti ir negalėjo.

Iki pat žiauriųjų 1991 m. sausio įvykių, skyriuje dirbo tik dvidešimt žmonių. Vėliau gretos didėjo.

Tik po 1991 m. sausio įvykių apsaugos skyriui buvo surengti pirmieji mokymo kursai. Vėliau buvo organizuotos dvi stažuotės į Prancūziją bei JAV. Tik tada Lietuvos asmens sargybiniai perprato darbo specifiką.

1993 m. gegužės 18 d. ATAS buvo reorganizuotas į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamentą (Vadovybės apsaugos departamentą). Iš dalies buvo pakeistas įstatymas dėl AT AS nuostatų patvirtinimo. Nuo tos dienos, po A.Skučo, apsaugai pradėjo vadovauti Andrius Pečkys. Reorganizavus Vadovybės apsaugos departamentą jis buvo prijungtas prie Vidaus reikalų ministerijos.

1996 m. pabaigoje VAD pareigūnai pirmieji pradėjo vykdyti liudytojų apsaugos programą. Tai buvo laikinai pavesta VAD funkcija, kol Policijos departamentas įkurs liudytojų apsaugos padalinį.

1999 kovo 3 d. VAD direktoriumi buvo paskirtas Raimundas Kairys, iki tol buvęs VAD direktoriaus pavaduotoju.

2000 m. kovo mėn. liudytojų apsauga buvo perduota Policijos departamentui.

2002 lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos įstatymas, kuris nustatė saugomų asmenų apsaugos organizavimą, saugomų asmenų statuso įgijimą, apsaugos užtikrinimą, saugomų asmenų teises, pareigas ir atsakomybę; vadovybės apsaugą užtikrinančios valstybės įstaigos - Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos principus ir teisinius pagrindus, uždavinius, struktūrą, finansavimą, bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, taip pat Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas.

Copyright © Valerij Špak & Marijan Tomaševič MTI